Vardas: Kalėdų senelis
Gyvenamoji Vieta: Laplandija.
Gimimo vieta: Miestelis Demre (Turkija).
Žalingi įpročiai: Mėgsta paslapčia užsukti į svetimus namus

Trečiojo šimtmečio pabaigoje, miestelyje Myrra (vėliau pervadintas i Demre, dabartinė Turkijos teritorija) apsigyveno jaunas žmogus vardu Nikolas. Gavęs dvasinį laipsnį vyskupas Nikolas padėdavo neturčiams ir bedaliams, už tai vėliau jis buvo pavadintas šventuoju. Jį savo globėju laikė jūreiviai ir žvejai. Romos katalikų bažnyčia Šv. Nikolą laiko šventuojų padedantį vaikams ir vargšams.

Europiečiai, atsikėlę į Ameriką, atsivežė ir legendą apie Šv. Nikolą ir vėliau jo garbei pastatė Santa Klauso (angliskai Santa Claus‘u vadinamas Šv. Nikolas). 1822 metais Amerikoje buvo išleista Klemenso Mūro poema „Šv. Nikolo atėjimas“, kurioje pasakojama apie berniuko ir Šv. Nikolo susitikimą Kūčių vakarą. Šios poemos išleidimo metai ir yra šiuolaikinio Kalėdų Senelio amžiaus atskaitos taškas. Taip atsiradęs Kalėdų geradarys pasileido klajoti po pasaulį visur besivadindamas vis kitais vardais.

Kalėdų Senelis ne tik skirtingai atrodo skirtingose šalyse, bet ir ateina skirtingu laiku. Lenkijoje Kalėdų Senelis yra panašus į vyskupą: vilki tokį pat raudoną apdarą ir ant galvos ne kepurė o vyskupo mitra. Naktį is gruodžio 18-osios į 19-ąją jis paslapčia patenka į namus per kaminą, kampuose išdėlioja žaislus ir tuoj pat tyliai išnyksta.

Prancūzijoje vaikučiai su nekantrumu laukia Pero Noelio. Tiksliau jie yra du. Linksmas ir geras Peras Noelis (išvertus reiškai Tėvas Kalėda) vilki raudoną švarką su baltais kailiniais apvadais ir raudonomis plačiomis kelnėmis. Jo galvą puošia raudona smaili kepuraitė. Jis gyvena Šiauriniame Poliuje ir prieš Naujuosius važinėjasi su aštuonių elnių kinkiniu pasiėmęs maišą žaislų ir dovanoja juos vaikams. Antrasis – Šalandas. Tai barzdotas senis, dėvintis kailinę kepurę ir įsisukęs į šiltą kelioninį paltą. Rankose Šalandas laiko krepšį su vytelėmis nepaklusniems vaikams.

Suomijoje Kalėdų Senelis vadinamas Joulupkki. Jis užsiauginęs ilgus plaukus, apsivilkęs raudonais drabužiais, dėvintis aukštą trikampę kepurę, kuri gerai matoma iš toli. Gerasis Joulupkki pasirodo vaikams apsuptas gnomų, kurie dėvi simpatiškas smailias kepuraites ir kailiuku apsiūtas skraistes. Kaip du vandens lašai į suomiškąjį panašus ir Estijos vaikus lankantis Kalėdų Senelis. Tik vadinasi jis – Jouluvana.

Švedijoje yra du kalėdinių dovanų teikėjai: stambokas senis su didele nosimi – Julmoten‘as ir nykštukas Julnissaar‘as. Ir vienas ir kitas prieš Naujuosius vaikšto po namus ir palieka dovanas ant palangių.

O štai Italijoje vaikai laukia Babbo Natale. Sausio 5-osios naktį jie palieka savo batukus prie durų sausio 6-osios rytą juose randa saldainių ir mažų dovanėlių. Italijoje, kaip ir Ispanijoje, Portugalijoje ir daugumoje Lotynų Amerikos šalių, išpažįstančių katalikybę, Kalėdos yra daugiau religinė šventė. Tačiau kai kuriose Italijos regionuose Babbo Natale vaikus aplanko ir gruodžio 25 dieną.

Labiausiai iš visų pasisekė Vokietijos, Lenkijos ir Olandijos vaikams. Taip yra todėl, kad į Europą Šv. Nikolas atkeliauja  gruodžio 6 d., ir geri vaikai nuo jo dovanų gauna du kartus: tą dieną ir per Kalėdas. Taip pat Vokietijoje paskui Šv. Nikolajų pas neklausas pėdina ir Knehtas Ruprehtas – blogasis sutvėrimas su ragais.

Kaip bevadintume gerąjį ir stebuklingąjį svečią, kuris žiemos švenčių metu aplanko kiekvienus namus, jis yra laukiamas visame pasaulyje. Juk iš savo maišo jis mums traukia ne tik dovanas ir saldumynus, bet dovanoja daug džiaugsmo, vilties ir meilės.

Go to top
JSN Boot template designed by JoomlaShine.com
©2010 - 2017 KaleduSenelis.eu. Visos teisės saugomos.